Istorija
1925 – 1955
1926 m. birželio 12 d. Kaune ištransliuota pirmoji radijo programa Lietuvoje
1927 m. gruodžio 4 d. veiklą pradėjo Vilniaus radijo stotis
1936 m. gegužės 28 d. veiklą pradėjo Klaipėdos radijo stotis
1946 m. pirmosios radijo laidos užsienio šalims
1951 m. sausio 7 d. veiklą pradėjo Sitkūnų radijo stotis
1956 – 1970
1957 m. Vilniuje pastatyta pirmoji ultratrumpųjų bangų DM radijo stotis
1957 m. balandžio 30 d. pradėtos transliuoti pirmosios lietuviškos televizijos programos
1961 m. pirmieji tiesioginiai reportažai, naudojant kilnojamąją televizijos stotį
1965 m. pirmosios radijo laidos užsienio šalims anglų kalba
1968 m. prasidėjo LTV2 statybos darbai
1970 m. televizijos laidos transliuojamos beveik visoje Lietuvos teritorijoje
1971 – 2000
1973 m. spalio 22 d. Vilniuje pradėtos transliuoti stereofoninės radijo laidos
1975 m. vasario 26 d. paleista pirmoji spalvota Lietuvos televizijos programa
1980 m. balandžio 18 d. televizijos bokšte įrengti radijo programų siųstuvai „Dožd-2“
1981 m. sausio 30 d. aukščiausio Lietuvoje statinio, Vilniaus TV bokšto, veiklos pradžia
- padidinti vienu metu veikiančių televizijos programų skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėptį iki 80 km;
- žymiai pagerinti vaizdo priėmimo kokybę;
- padidinti radiofonijos programų, transliuojamų ultratrumpųjų bangų diapazone, skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėpties zoną ir pagerinti garso kokybę.
1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniaus TV bokštą, teikiantį ryšį visai šaliai, bandė užimti KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“
Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradėjo veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Vėliau, Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalavo nutraukti laidas ir šiose stotyse.
2001-2010
2001 m. pradedamos tiekti duomenų perdavimo ir interneto paslaugos
2003 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus TV bokšte įrengtas pirmasis skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvas
Pirmasis toks Baltijos šalyse!
Vilniaus Televizijos bokšte buvo įjungtas pirmasis eksperimentinis siųstuvas. Bandymai truko kelis metus, kol šalyje vyko DVB-T licencijų dalybos. Pirmosios nuolatinės skaitmeninės antžeminės transliacijos prasidėjo 2006 metų birželio 30 dieną. Iš pradžių ją galėjo žiūrėti tik 40 km spinduliu aplink Vilnių gyvenantys žmonės, bet DVB-T siųstuvų tinklas buvo aktyviai plečiamas. 2006 metais Vilniuje įjungti 4 DVB-T siųstuvai, kuriais buvo numatyta transliuoti 40 televizijos programų. 2007 metais šie DVB-T siųstuvai pradeda veikti Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
2006 m. antžeminės skaitmeninės televizijos pradžia
Vienas pirmųjų pasaulyje!
Atlikus bandymus, pasirinktas ir pradėtas naudoti TV programų glaudinimo standartas MPEG-4 AVC/H.264. Pagrindinė priežastis – vienu DVB-T tinklu galima transliuoti 10 aukštos kokybės standartinės raiškos televizijos programų. Sudarytos galimybės siųsti HD ir trimatės (3D) TV programas.
2008 m. pradėtas diegti mobilusis 4G „WiMax" internetas
2009 m. kovo 3 d. pradėta teikti 4G mobiliojo interneto MEZON paslauga
2009 m. pradėta teikti telekonferencijos paslauga
2009 m. pradėta teikti telekonferencijos paslauga
2011-2020
2001 m. Telecentras Lietuvos gyventojams pasiūlė bevielės Wi-Fi ryšio technologijos pagrindu tiekiamą internetą ERDVĖS, kuris 2014 metais buvo pervadintas į “Atrask”. Nuo 2015 metų ši paslauga vadinasi MEZON.
Vilniaus TV bokšto cokoliniame aukšte (požemyje) įrengtas modernus duomenų centras atvėrė naujas galimybes debesų kompiuterijos, skaitmeninių saugyklų ir kitų inovacinių projektų įgyvendinimui. Duomenų centre buvo įrengtos elektros energijos skirstyklos, ryšių kabelių infrastruktūra ir kitos komunikacijos. Taip pat, atlikti daugiau nei metus trukę modernizavimo darbai: atnaujintos veikusios komunikacijos, įdiegtos aukščiausius reikalavimus atitinkančios fizinės saugos, priešgaisrinės saugos, nepertraukiamo elektros energijos tiekimo užtikrinimo, vėdinimo ir kitos sistemos.
Analoginė televizija tapo netinkama didelės raiškos vaizdo ir erdvinio garso perdavimui, neturėjo interaktyvumo galimybių, buvo mažiau atspari trikdžiams, kurie pablogina transliacijos kokybę. Dėl kompiuterių, skaitmeninės technikos išplitimo bei kartu su atėjusio skaitmeninio turinio, nuspręsta pasirinkti skaitmeninės televizijos kelią.
Konkurso nugalėtoja tapo R. Mikulionio architektūros studija „Plazma“, kurios paruoštas projektas pripažintas kaip geriausiai atitinkantis konkurso sąlygas, pasižymintis menine kokybe, esantis funkcionalus ir nesudėtingai įgyvendinamas. Kaip aiškino projekto autoriai, televizijos bokštas – išskirtinės architektūros statinys, kurį vilniečiai ir miesto svečiai mato kiekvieną dieną iš skirtingų miesto vietų. Būtent ši ypatybė įkvėpė projekto koncepciją ir pavadinimą – „Vilniaus akis“.
Įgyvendinus HD tinklo diegimo projektą nacionaliniam transliuotojui LRT užtikrintas stabilus, nenutrūkstamas ir kokybiškas televizijos tinklo veikimas apie 96,1 proc. šalies teritorijos, kurioje gyvena ne mažiau kaip 98,1 proc. Lietuvos gyventojų.
„Esame vienas pirmųjų Europos telekomunikacijų operatorių, kurie išmaniosios televizijos paslaugą, reikalaujančią didelės greitaveikos ir tinklo pralaidumo, masiniam vartotojui pradėjo teikti ne laidiniais tinklais. Iki šiol Europoje buvo žinomi tik pavieniai bandymai tai daryti“, – ta proga pareiškė Telecentro vadovas Remigijus Šeris. Nuo 2019 m. dalis kanalų pradėta transliuoti aukštąja (HD) raiška.
Per šį siųstuvą balandžio 24 d. pradėtos „Baltijos bangų radijo“ transliacijos rusų, baltarusių, ukrainiečių ir kitomis kalbomis. Rugpjūčio 29 dieną įvyko iškilminga inauguracijos ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų bei susisiekimo ministrai, JAV kongreso nariai, JAV ambasadorius, JAV vyriausybinės agentūros Broadcasting Board of Governors technologijų atstovas, kitų valstybės institucijų bei diplomatinių tarnybų atstovai.
Vėliava, kurios plotas 540 kv. m., į 160 metrų aukštį iškėlė Telecentro aukštalipių brigada
HiTV yra hibridinė televizija, kuri sujungia eteriu transliuojamas TV programas su internetine platforma, per kurią žiūrovas gali pasiekti televizijų mediatekas, archyvus ir kitą turinį, platinamą internete. HiTV papildo ir praplečia tradicinės eterinės televizijos galimybes, leidžia TV programas ir laidas žiūrėti ne tik realiu, bet ir atidėtu laiku. Visas per HiTV pasiekiamas televizinis turinys yra nemokamas ir valdomas įprastu televizoriaus pulteliu. Norint žiūrėti HiTV, reikia turėti išmanųjį televizorių, kuris palaiko HbbTV standartą (1.5 ar aukštesnę versiją) ir yra prijungtas prie interneto. Taip pat būtina priiminėti skaitmeninės antžeminės televizijos programas per kambario ar lauko anteną.
„Bitės“ pasiūlymas buvo pasirinktas, nes ji pasiūlė didžiausią, daugiau kaip 20 mln. eurų siekiančią, sumą ir geriausiai atitiko pirkėjui keltus reikalavimus. Komentuodamas Telecentro reikšmingos dalies verslo pardavimą įmonės valdybos pirmininkas Vidas Danielius sakė: „Telecentras“ parduoda „Mezon“ verslą, nes savo ateitį sieja su kertine veikla – televizijos ir radijo programų siuntimu – bei valstybės informacinės-telekomunikacinės infrastruktūros vystymo projektais. Kintant situacijai rinkoje, bendrovės administracija ir valdyba nusprendė orientuoti įmonę į valstybei svarbių infrastruktūrinių projektų vystymą. Kad bendrovė galėtų efektyviai įgyvendinti šiuos projektus, ji privalo nebeteikti paslaugų mažmeninėje rinkoje. Būtent dėl to dar 2019 m. buvo priimtas strateginis sprendimas jas atskirti į atskirą turtinį vienetą ir parduoti“.
2020 m. gruodžio 30 d., pasirašius baigiamuosius dokumentus, sandoris buvo sėkmingai užbaigtas.
Pagalbos tarnyba
Veikia ištisą parą, be išeiginių
Telefonas +370 5 200 15 15
- Valstybinių duomenų centrų paslaugos – rinktis 1
- Paslaugos įmonėms ir organizacijoms – rinktis 2
- Antžeminės eterinės TV sutrikimai gyventojams – rinktis 3
El. p.: pagalba@telecentras.lt
KITI KONTAKTAI
Administracija:
Tel. +370 5 204 03 00
Faksas +370 5 204 03 25
El. paštas info@telecentras.lt
Atstovas žiniasklaidai:
Tel. +370 656 05756
El. paštas v.kaminskas@telecentras.lt
Duomenų apsaugos specialistas:
El. paštas ada@telecentras.lt