Reaguodama į Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viešai platinamas neigiamas žinias apie Telecentrą ir jo veiklą, įmonė sausio 5 dieną kreipėsi į Seimo ekonomikos komiteto pirmininką Virginijų Sinkevičių šiuo laišku:
Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komiteto
pirmininkui gerb. Virginijui Sinkevičiui
Kopija: Lietuvos verslo konfederacijos
Prezidiumo nariams
Dėl LVK SKLEIDŽIAMŲ TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ ŽINIŲ
Gerb. Komiteto pirmininke,
Norime Jus informuoti, kad 2016 m. gruodžio mėn. 23 d. Lietuvos verslo konfederacijos (toliau – LVK) svetainėje (www.lvk.lt) ir portale „Lietuvos rytas“ (www.lrytas.lt) paskelbtose publikacijose „LVK siūlo privatizuoti valstybinių įmonių antrines bendroves“ apie Jūsų susitikimą su LVK nariais buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir visuomenę bei Jus, kaip Seimo ekonomikos komiteto pirmininką, klaidinančios žinios.
Minėtose publikacijose teigiama esą „tipiškas blogas pavyzdys yra valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras bandymas, naudojant ES struktūrinių fondų paramą, įsteigti ketvirtą mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje”.
Norime Jus patikinti, jog šis viešai paskleistas teiginys neturi jokio faktinio pagrindo ir greičiau atspindi gerb. Valdo Sutkaus kryptingas ir jau kelerius metus tęsiamas pastangas demonizuoti mūsų įmonę bei jos akcininkų patvirtintą verslo strategiją.
AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras” (toliau – Telecentras) 2015 metais išties ketino kartu su kitais mobiliojo ryšio operatoriais dalyvauti RRT konkurse naudoti dažnius (kanalus) iš 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnių juostos, tačiau ES struktūrinių fondų parama nebuvo nei pasitelkta, nei planuojama pasitelkti. Tad tai, ką skleidžia LVK, yra ne daugiau negu prasimanymas.
Šio konkurso rezultatas buvo tas, kad į Lietuvos judriojo ryšio paslaugų rinką nebuvo įleistas ketvirtasis operatorius. Šiandien akivaizdžiai regime tokio sprendimo pasekmes – konkurencijos telekomunikacijų rinkoje mažėjimą ir oligopolinių reiškinių stiprėjimą. Tenka pripažinti, kad tame esama nemenko LVK ir asmeninio gerb. Valdo Sutkaus nuopelno.
Taip pat matome reikalą atkreipti Jūsų dėmesį į itin primityvų ir atgyvenusia neoliberalistine doktrina besiremiantį LVK požiūrį į valstybės dalyvavimo ekonominiame gyvenime formas ir būdus. Valstybės valdomų įmonių dalyvavimą rinkoje LVK traktuoja išskirtinai negatyviai ir tiesmukai – kaip kenkimą joje veikiančiam privačiam verslui, kas, sutinkamai su šiuo metu gilią krizę patiriančiu neoliberalizmu, neva tolygu kenkimui šalies ūkiui ir ekonomikai. Įdomu, kaip į tokius prieštaringus modernios ekonomikos požiūriu postrigavimus žiūri LVK nariai – AB „Lietuvos paštas“, UAB „Litexpo“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos Lietuvos valstybės valdomos įmonės, neišskiriant nė Švedijos vyriausybės kontroliuojamos AB „Telia Lietuva“? Ar jos sutinka su jiems peršamu „rinkos kenkėjo“ vaidmeniu?
Šia proga pastebėsime tik keletą pasaulinių tendencijų, prieštaraujančių LVK propaguojamam požiūriui: pasaulio didžiausių akcinių bendrovių indekse Fortune Global 500 valstybių valdomų įmonių dalis 2005-2014 metais padidėjo nuo 9 proc. iki 23 proc., o didžiausių pasaulio akcinių bendrovių indekse Fortune Global 2000 valstybės valdomos įmonės užima dešimtadalį viso sąrašo. Tai rodo, kad pasaulio valstybės – priešingai nei skelbia neoliberalai – aktyviai investuoja į verslą. Užtenka pasižvalgyti, kas vyksta kaimyniniuose kraštuose: Švedijoje veikia 2500 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, Vokietijoje – 15 000, Norvegijoje valstybės kapitalo įmonių dalis versle sudaro apie 15 proc., o valstybės valdomos akcinės bendrovės sudaro 32 proc. Oslo vertybinių popierių biržos emitentų. Pasaulio banko ir EBPO (OECD) tyrimai atskleidžia platų motyvų, lemiančių aktyvią valstybių investavimo į verslą strategiją, spektrą (žiūr. OECD, 2005, “OECD Comparative Report on Corporate Governance of State-owned Enterprises”; The World Bank, 2006, ”Held by the Visible Hand – the Challenge of SOE Corporate Governance for Emerging Markets”).
Gerb. Pirmininke, leiskite Jus patikinti, kad AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kaip didelę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, nuosekliai vykdo akcininkų patvirtintą misiją ir strategiją, užtikrina stabilų nacionalinių antžeminių TV ir radijo signalų siuntimo tinklų funkcionavimą ir plėtrą, vysto 4 kartos duomenų perdavimo tinklą (LTE), kurio vidutinis vartotojas vidutiniškai per mėnesį persiunčia 15-20 kartų didesnį duomenų kiekį, negu bet kurio iš mobiliųjų operatorių vidutinis vartotojas, taip pat diegia inovatyvius atskirtį tarp miesto ir kaimo mažinančius internetinės televizijos sprendimus bei vykdo kitus valstybinės reikšmės projektus.
Pagarbiai
Generalinis direktorius Remigijus Šeris
