Negalime sutikti su žiniasklaidoje paviešintais Infobalt teiginiais dėl neteisėtos valstybės teikiamos pagalbos LRTC, galimai neteisingo LRTC reguliuojamos veiklos sąnaudų atskyrimo ar neefektyvios veiklos. LRTC jokios neleistinos valstybės pagalbos nėra gavusi. Bendrovė dirba efektyviai: pelnas kiekvienais metais didėja, EBITDA marža yra artima privačių paslaugos teikėjų telekomunikacijų rinkoje EBITDA maržai.
Dėl valstybės pagalbos ir reguliuojamos veiklos sąnaudų atskyrimo
LRTC įstatymu yra suteikta išimtinė teisė teikti LRT televizijos ir radijo siuntimo paslaugą. Tačiau tai yra leistina valstybės pagalba, ir ši reguliuojama paslauga teikiama laikantis visų Vyriausybės nutarimu nustatytų reikalavimų bei LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus atitinkamų įsakymų dėl apskaitos atskyrimo. Apie šios reguliuojamos paslaugos vykdymą Europos komisija yra notifikuojama kiekvienais metais. Be to, LRTC teikiama reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos ataskaita yra RRT audituojama kiekvienais metais, ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Audito išvada skelbiama viešai RRT tinklalapyje www.rrt.lt.
Bendrovė investicijas į reguliuojamas ir nereguliuojamas paslaugas visada vykdė tik savo lėšomis, išskyrus 2017 m., kuomet LRTC gavo valstybės lėšų (padidinant įstatinį kapitalą) ekstremalių situacijų pranešimų valdymo sistemai (224 tūkst. Eur) įdiegti, kuri buvo neatlygintinai perduota PAGD naudojimui.
Dėl nesumokėtų dividendų ir kryžminio subsidijavimo
LRTC valstybei sumokami dividendai kasmet didėja. Bendrovė 2018 metais išmokėjo 331 k EUR dividendų, o 2019 m. išmokės 955 k EUR. Negalime pasakyti, kodėl Infobalt ekspertai teigia, jog buvo neva nesumokėti 15 mln. eurų dividendų, kadangi pardavus nereikalingą turtą, buvo finansuojama „Mezon“ veikla. Pagrindinės veiklos paslaugų plėtros vykdymas naudojant pajamas, gautas pardavus nereikalingą turtą, yra įprasta ir sveika bet kurio verslo praktika, todėl savaime suprantama, kad investicijos į verslą buvo daromos atsisakant nenaudojamo turto, beje, tuo pačiu ir vykdant valstybės kontrolės rekomendacijas, susijusias su efektyviu turto panaudojimu.
Infobalt yra neteisūs teigdami, jog iš reguliuojamos veiklos gautomis pajamomis buvo subsidijuojamos kitos veiklos. Kai bendrovės turtas (pvz. bokštai), naudojamas teikti reguliuojamoms ir nereguliuojamoms paslaugoms, tokio turto sąnaudos yra paskirstomos paslaugoms proporcingai naudojamam turtui. Tokiu būdu reguliuojamų paslaugų kainos mažėja, ir valstybė gauna naudą, nes mažėja našta valstybei finansuojant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (LRT televizijos ir radijo transliacijų siuntimo paslauga).
Dėl LRTC veiklos efektyvumo
Bendrovės veikla buvo pelninga visais metais (2008-2018 m.), išskyrus nedidelį nuostolį 2009 m. ir 2013 m., kai buvo įgyvendinamas technologiškai daug progresyvesnis sprendimas, – išjungus analoginę televiziją, buvo pereita prie skaitmeninės televizijos.
Nuo 2013 m. bendrovės pelnas po truputį augo ir 2018 m. buvo didžiausias per paskutinius 10 metų. Žinoma, kaip ir visi verslo subjektai, bendrovė susiduria su pelno augimą mažinančiais iššūkiais – augantys resursų, tokių kaip elektra ir personalas, kaštai. Kadangi reguliuojamų paslaugų apimtys neauga (nauji nemokamos televizijos kanalai nesikuria Lietuvoje), todėl vienas iš būdų, kaip galima būtų auginti bendrovės pajamas ir kompensuoti resursų kainos augimą – tai pajamos iš komercinės „Mezon“ paslaugos.
Bendrovės efektyvų valdymą geriausiai atspindi EBITDA marža, kuri nebuvo mažesnė, nei 28% per paskutinius 10 metų (išskyrus 2013 metus po analoginės televizijos išjungimo 2012 metais). 2018 m. marža buvo 31% – tai atitinka geriausių telekomunikacijų bendrovių rodiklius.
